Pasitaikantys stiklo paketų defektai

Pasitaikantys stiklo paketų defektai

Į kokybės patikrą įtraukiami visi darbuotojai, dalyvaujantys gamybos procese. Kiekvienas darbininkas privalo įvertinti prieš tai atliktos procedūros darbo kokybę. Galutinį patikrinimą atlieka sandėlio darbuotojai prieš pakuodami ar pakraudami stiklo paketus.

Gavus pretenzijas dėl mūsų gaminio kokybės komisija vertina, ar tai gamybos defektai, ar pažeidimai, atsiradę dėl neteisingo transportavimo, saugojimo, naudojimo, ar tai susiję su kai kuriais fizikiniais reiškiniais, ar su skirtinga stiklo kokybės vertinimo metodika.

Stiklo paviršiaus pažeidimai

Stiklo paviršius gali būti pažeidžiamas mechaniniais, terminiais ir cheminiais veiksniais.

Stiklo gaminių patikrą reikia atlikti maždaug iš 3 m atstumo nuo stiklo paviršiaus. Paprastai stebintysis nežino konkrečios defekto vietos ir turi jį surasti. Patikra vyksta prie išsklaidytos dienos šviesos be tiesioginių saulės spindulių arba prie foninio dirbtinio apšvietimo.

Stiklo paketuose gali pasireikšti toliau nurodyti fizikiniai reiškiniai. Visi šie reiškiniai yra būdingi stiklo paketams ir nėra vertinami kaip trūkumai.

  • Interferencijos efektas. Stiklo paketuose su poliruotais stiklais interferencijos efektas gali pasireikšti matomos šviesos spektro zonomis ant stiklo paviršiaus. Interferencijos efektas atsiranda dėl dviejų ar daugiau šviesos bangų superpozicijos viename taške. Šis efektas pasireiškia daugiau ar mažiau intensyviomis spalvotomis zonomis, kurios keičiasi paspaudus stiklus. Efektas gali sustiprėti lygiagrečių stiklo paviršių atveju. Interferencinis reikškinys gali susidaryti atsitiktinai, ir jis nėra įtakojamas.
  • Stiklo paketo (dvigubo stiklo) efektas (stiklo netolygumai hermetiškai užsandarintame stiklo pakete). Hermetiškai užsandarintame stiklo pakete tarp stiklų yra oro ar kitų dujų. Dujų ar oro tankis stiklo pakete yra nustatomas pagal tai, koks yra aplinkos oro slėgis ir temperatūra paketų gamybos vietoje. Kai stiklo paketas yra transportuojamas į kitą vietovę arba tiesiog pasikeičia oro sąlygos (slėgis, temparatūra), dėl šių aplinkos pokyčių gali atsirasti slėgių skirtumas tarp stiklo paketo ir aplinkos, dėl ko stiklo paketo stiklai gali šiek tiek deformuotis, t.y. išsigaubti arba įlinkti. Todėl atsiranda didesnis ar mažesnis iškreiptas vaizdo atspindys. Esant dideliems slėgių skirtumams į stiklo paketus montuojami vožtuvai, išlyginantys slėgių skirtumus.
  • Daugkartinis atspindys. Daugkartinis atspindys gali atsirasti keičiantis krintančios šviesos į stiklo paviršių intensyvumui. Šis atspindys gali būti matomas ypač gerai, jei yra tamsus fonas arba naudojami stiklai su dangomis. Šis efektas yra visų stiko paketų fizikinė savybė.
  • Anizotropija. Anizotropija yra reiškinys, būdingas grūdintiems stiklams dėl vidinių įtempimų, atsiradusių stiklo grūdinimo proceso metu. Dėl anizotropijos gali būti pastebimi tamsūs ratai arba juostos, kurie kinta priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, jei stiklai yra poliarizuotoje šviesoje arba žiūrima per poliarizuotus stiklus.Poliarizuota šviesa susidaro normalioje dienos šviesoje. Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo oro sąlygų ir saulės padėties. Dvigubo lūžio efektas yra ryškiau matomas žiūrint į stiklus smailiu kampu arba fasaduose, kur stiklo paketai sumontuoti stačiu kampu.
  • Kondensato susidarymas. Kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo paviršiaus, jei stiklo paviršiaus temperatūra žemesnė už aplinkos oro temperatūrą. Kondensato susidarymas ant stiklo paketo išorinio paviršiaus yra sąlygojamas stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientu, santykine oro drėgme, oro srautų judėjimu prie stiklo paviršiaus bei lauko ir vidaus oro temperatūra. Kondensatas ant išorinio stiklo paviršiaus, patalpos viduje dažniausiai susidaro dėl padidintos drėgmės, nepakankamos oro ventiliacijos patalpų viduje, pvz., dėl užuolaidų, žaliuzių, palangių, neteisingai sumontuotų radiatorių ir pan.
  • Stiklo paviršių rasojimas. Vandens sukibimas su išoriniu stiklo paviršiumi gali skirtis dėl pirštų, etikečių, popieriaus tekstūros, vakuuminių čiulptukų, sandarinimo medžiagų likučių, poliravimo ir kitų priemonių naudojimo žymių ant stiklo. Skirtingo šlapumo zonos gali aiškiai matytis, kai stiklai sudrėksta dėl kondensato, lietaus arba plaunant langus.
  • Stiklo spalvos pakitimai. Visos medžiagos, naudojamos stiklinimo produktų gamybai, turi sau būdingą, nuo žaliavų priklausančią spalvą, kuri tampa vis labiau pastebima didėjant storiui. Stiklai su specialia danga yra naudojami energijos taupymo reikalavimams užtikrinti. Stiklas su danga taip pat turi sau būdingą spalvą. Ši spalva dėl optinių sąlygų (šviesos pralaidumo ir atspindėjimo, žiūrėjimo į stiklą krypties) gali skirtis. Spalvos intensyvumo svyravimai galimi dėl geležies oksido kiekio stikle, padengimo proceso, pačios dangos, stiklo storio svyravimo, stiklo įstatymo vietos ir viso to negalima išvengti. Kai gaminami papildomi stiklo su danga užsakymai, neįmanoma garantuoti, kad spalva bus visiškai identiška dėl priežasčių, susijusių su gamybos technologija.
  • Stiklo trūkiai: terminiai ir mechaniniai. Yra kelios pagrindinės taisyklės, kurios visada pasitvirtina negrūdinto stiklo skilimo atveju ir todėl į jas reikia atkreipti dėmesį. Toliau nurodomos trys skilimo taisyklės.
  1. Skilimai visada šakojasi tik savo plitimo kryptimi. Jei sekama šiais išsišakojimais atgal, ateinama prie pirminio įtrūkimo ir skilimo centro.
  2. Įtrūkimas niekada negali peršokti jau esamo įtrūkimo. Įtrūkimas baigiasi prie pasiekto kito įtrūkimo. Dėl šio fakto dažnai galima nustatyti jų atsiradimo seką ir pirminio įtrūkimo vietą (priežastį). Stiklininkai šią savybę naudoja įtrūkimui „sugauti”.
  3. Vidutinis įtrūkimų skaičius priklauso nuo apkrovos laipsnio įtrūkimo metu. Paprastai susidaro tankesnis įtrūkimų tinklas, kai stiklui tenka didesnė skilimo apkrova, negu atvirkščiai. Vertinat skilimo vaizdus, visuomet reikėtų pradėti nuo klausimo apie termines priežastis, kad pirmuoju žingsniu būtų galima vienareikšmiškai užtikrinti priskyrimą terminių arba mechaninių įtrūkimų grupei.
  • Terminiai trūkiai. Karščio įtakoti mechaniniai stiklo įtempimai (stiklinant vienu stiklu ar stiklo paketais) kyla tuomet, kai atsiranda temperatūrų skirtumas tarp dviejų stiklo paviršiaus taškų. Priežastys, įtakojančios temperatūrų skirtumą, yra:
    • saulės spinduliai (saulės įtakos poveikis priklauso nuo stiklinimo plokštumos orientacijos pasaulio krypčių atžvilgiu (Šiaurės, Rytų ar kt. );
    • patalpų vidaus oro kondicionavimas bei šildymas (stiklo trūkiai taip pat gali atsirasti dėl patalpų šildytuvų ar šaldymo įrenginių).

Teoriškai saulės spinduliai neįtakotų stiklo terminių įtempimų, jei visa stiklo plokštuma būtų tolygiai apšviesta saulės ir temperatūra visame stiklo plote pasiskirstytų vienodai. Tačiau praktikoje taip pasitaiko itin retai, nes stiklo paketai yra įtvirtinami rėmo įstiklinimo griovelyje ir (arba) iš dalies patenka į šešėlį. Štai kodėl nepermatomų zonų įstiklinimui turi būti naudojamas tik termiškai sustiprintas arba grūdintas stiklas.

Šildymo bei vėdinimo įrenginiai dažniausiai montuojami netoli langų ir todėl, sudarydami karštas arba šaltas zonas ant stiklo paviršiaus, tampa terminių įtempimų priežastimi.

Publikuokite savo ir patikusius straipsnius soc. tinkluose
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Leave a reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *